Šiandien noriu papasakoti istoriją iš savo gyvenimo. Kuri man parodė kiek kitokią Didžiosios Britanijos pusę, kuri man buvo nauja ir netikėta. Tuo pačiu, kaip vienos dienos nuotykis, apvertė mano gyvenimą aukštyn kojom. Kelionė, kurioje buvo tiek daug klausimų ir tik vienas atsakymas…
Taigi…
Prieš šiek tiek metų, turėjau džiaugsmo ir laimės pasisvečiuoti Didžiojoje Britanijoje. Šalis, kuri priglaudė tiek daug mūsų tautiečių, buvo galima tikėtis pamatyti Londoną ir užuosti jo dvasią, tačiau šį kartą ne apie tai…
Aš buvau apsistojusi salos vidury. 100% paprastame miestelyje su visiškai jokiais išskirtiniais elementais, kuriais norėtųsi pasidžiaugti ir pasidalinti su Jumis. Tačiau… vieną rytą, pusryčiaujant, aš gavau klausimą: -Gal tau reikia vonios rankšluosčių? Hm… aš susimąsčiau. Kas čia per klausimas? Tačiau nepasimečiau ir pritardama linktelėjau galvą.
Iškart po pusryčių, susiruošėm, sėdom į mašiną ir išvažiavome. Tai buvo taip keista… kas gali vykti vonios rankšluosčių iškart po pusryčių… Ir kas bus poto…?
Išvažiavome iš miestelio ir keliavome per tas siauras gatveles, kurios iš abiejų pusių buvo apsuptos akmeninėm sienom, kuomet susitikus iš priešpriešinio eismo kitą mašiną, kažkam visgi tenka važiuoti atbulam iki taško, kad praleisti. Važiavome per kitus mažus miestelius, kuriuos matydavau kine, per kalniukus, upelius ir šimtus avių blokuojančių eismą. Važiavau ir atrodė, kad esu kažkokioje pasakoje. Tai buvo visiska priešingybė Londono eismui ir žmonių tankumui. Bet grįžkime prie tikslo. Rankšluosčiai… Ak taip! Vonios rankšluosčiai!
Dabar jau nepamenu, ar kelionei įpusėjus, ar jau į pabaigą, aš ištiesų pradėjau nerimauti. Juk mes važiuojame tik rankšluosčių. Tačiau mane greitai nuramino ir patikino, jog mes tikrai važiuojam to, ko nusprendėm, ir paprašė atsipalaiduoti bei pasimėgauti kelione.
PO DAR ŠIEK TIEK LAIKO…
Ir štai!!! Mes jau čia! Dar neišlipus iš mašinos apėmė toks jaudinantis jausmas, kad aš patekau į rojų… TIEK rožių vienoje vietoje aš nebuvau mačiusi per visą savo gyvenimą! O žiedų grožis ir gausa! Didžiausi krūmai, lenkti, formuoti, prigludę prie žemės, aukštos, žemos, visų įmanomų spalvų… Atrodo mane vėl aplankė tas kvapas, toks moteriškas ir svajingas… Visa aplinka sutvarkyta. Žolytė gražiai nupjauta, medžiai apkarpyti, upelis, suoliukai, gatvelė akmenim grįsta… Tai ROJUS! Atrodė, jog galėjau ten tiesiog stovėti ir grožėtis, pamiršau viską ir ypatingai, ko čia atvažiavome.
Moteriškas balsas greitai man viską priminė ir paragino greičiau ateiti. Mes įėjome į vidų. Pagalvės. Užklotai. Chalatai. Šampūnai. Rankšluosčiai. Kvepiančios žvakės. Aliejai. Ir dar daug visko… Skanus kvapas ore ir rojus tęsėsi toliau… Tai buvo šeimos verslas. Jų parduotuvė, kuri išpildo visas moteriškas svajones. Tai toks Rojus, kuris bet kokią moterį paverčia Karaliene, dar neišlipus iš savo karietos. Tai vieta, kurioje viskas virpa meile. Čia norisi grįžti.
Kartais atsakymai, ko aš noriu iš savo gyvenimo, ateina pačiu keisčiausiu keliu ar ženklais. Svarbu juos perskaityti ir priėmus tam tikrą sprendimą, VEIKTI. Nė viena ta rožė pati tokia neužaugo. Joms visoms reikėjo daug priežiūros, kantrybės ir žinių apie jas. Ir žinau, kad ne vieną kartą isidūrė į pirštą. Ir ta parduotuvė atsirado ne per vieną naktį. Aš nemačiau viso kelio, aš tik galiu jį numanyti. Tačiau savo kelio aštrius spyglius ir kvepiančius žiedus ir matau, ir jaučiu.
Ir šiandien toji diena, kai pradėjo skleistis dar vienas rožės žiedas, tai – Rūkės studija. Mažame, jaukiame miestelyje, prie raudonų plytų bažnyčios ir vietinės parduotuvėlės, kurioje radau pačią skaniausią juodą duoną, kuri neraikyta, tai – Žiežmariai. Studijoje trūksta dar paskutinio taško, tačiau jau greitai lauksiu Jūsų visų svečiuose. Juk smagi kelionė su mažu tikslu gali praskaidrinti ne tik dieną, bet gal ir visą gyvenimą.
Su šilčiausiais linkėjimais, Rūkė
Source: RUKE.lt LT